- ultojus
- 1 ×ultójus (brus. гyльтaй, l. hultaj) scom. (1), ultõjus (2) NdŽ, ūltojus FrnW 1. NdŽ, Btrm, Pls, Ndz, Vrn, Vlk, Dg, Auk, Smn, Prn, Gg, Čk, Žl, Slk tinginys, dykaduonis, veltėdis: Jis ultójus – tik šokt ir giedot DrskŽ. Ką tu padarysi tokiemi ultójami DrskŽ. Darbinykas ultójų išpenės LzŽ. Ir duktė tokia kap motka ultõjus Rdš. Ultõjus – tingi krutėt Pb. Eina kap ultõjus, vos kojas pavilkdamas Dkš. Jūs berniukai, jūs ultojai, jūs nebūsit gaspadoriai LTR(Srj). Žėdno kampo žemes dalysis artojai, nustos lažai, donys, o išalks ultojai Nz. Didžiausi ultójai tai karveliai Drsk. Samdinykeliai ne darbinykeliai, dideli ultojeliai TDrIV146(Prng). Išskirk manei bernelį, – ne pijokužį, ne ultojužė̃lį, ne nakties blūdonužėlį JV426. ^ Kad bus lytaus mojuj, tai bus duonos ir ultõjui Plv. 2. M, FrnW, KŽ pasileidėlis, nenaudėlis. ║ J, Ldk eikvotojas.
Dictionary of the Lithuanian Language.